Tinklaraštis · Įrašas 2 · Kas buvo anksčiau
Šaknų vaikai, pačių sukurti žaidimai ir scenarijai
Istorijos ir žaidimai mane domino jau seniai, dar prieš atsirandant Sagalino.
Paskelbta
Žaidimai, kuriuos kūriau pats
Vaikystėje daug labiau mėgau kurti žaidimus pats, nei pirkti gatavus, ypač stalo žaidimus. Vieną jų dar turiu, savo paties „Monopoly“ versiją. Tada man buvo apie vienuolika.
Iš tikrųjų niekada to nenustojau daryti. Iki pat vėlyvų trisdešimties vis kūriau stalo žaidimus, kai kuriuos gana sudėtingus.
Mord im Dorf
Paauglystėje programavau, su Profan ir Basic. Pirmasis tikras mano žaidimas vadinosi „Mord im Dorf“ (Žmogžudystė kaime), detektyvas, kuriame reikėjo išsiaiškinti, kas tai padarė. Jis tilpo į 3,5 colio diskelį.
Diskelio, deja, nebeturiu, ir tai man dar šiandien kelia apmaudą.
Šaknų vaikai
Mano šeimoje yra 1906 metų knyga „Etwas von den Wurzelkindern“ (Šis tas apie šaknų vaikus), kurią parašė ir nupiešė Sibylle. Ji buvo vienuolė ir dailininkė ir pati neturėjo vaikų. Man ji yra prateta.
Ši knyga nėra visiškai nežinoma, ypač vyresnei kartai. Šaknų vaikai žiemą miega po žeme, pavasarį Motina Žemė juos pažadina, ir jie išeina į pasaulį. Suaugęs nusipirkau ją dar kartą.
Mane visada stebino, kad knyga gali būti daugiau nei šimto metų senumo ir vaikams vis dar patikti. Ir todėl man Sagalino taip svarbi atspausdinta knyga.
Daug metų kine
Kinas mane labai domino jau paauglystėje. Su draugais nufilmavau daug trumpametražių filmų, su savo ar pasiskolinta kamera, ir dalyvavau beveik visame, kas buvo susiję su filmais.
Vėliau penkerius metus dirbau Paryžiuje vienoje didžiausių įmonių, finansuojančių ir kuriančių kino filmus. Ten daugiausia užsiėmiau scenarijų analize, tai yra svarsčiau, kaip stiprus scenarijus ir kaip geras jį supantis paketas. Per tą laiką perskaičiau ir įvertinau labai daug scenarijų.
Taip gana tiksliai išmoksti, ko istorijai reikia, kad ji išlaikytų. Tai tinka ir kino filmui, ir vaikų knygai, ir nemažai to yra Sagalino istorijose.
Kitame įraše kalbėsiu apie 2026 metų vasarą ir Bagger Wuff.