„Ieškok ir rask“ knyga jau čia

Vaikystėje valandų valandas ieškodavau tokiose knygose. Labiausiai mėgau turgaus aikštę ir ūkį. Kiekvieną kartą varstant randi ką nors naujo.

Dabar tokioje knygoje galima ieškoti savęs, ar močiutės, ar savo šuns, kažkur tarp daugybės kitų žmonių.

Nuo spalio 30 dienos yra „ieškok ir rask“ knyga. Veikėjus sukuri taip pat kaip paveikslėlių knygoje. Tai gali būti pats vaikas, šeima, draugai, bet ir išgalvota būtybė ar minkštas žaislas. Tada išsirenki vietas, ir kiekviename dvipuslapyje veikėjai kažkur pasislėpę.

Veikėjams galima įkelti nuotraukų, vietoms taip pat. Pavyzdžiui, žaidimų aikštelės už kampo arba atostogų namelio iš praėjusių atostogų. Tada knygoje vėl ieškai savo atostogų, ir visa šeima joje yra. Man tai tikrai graži dovana, ir visiems prie stalo smagu, mažiesiems lygiai taip pat kaip seneliui.

Nuvertinau, kaip tai sunku. Paveikslėlių knygoje veikėjas dažniausiai matomas dideliu planu. „Ieškok ir rask“ knygoje jis mažytis, tarp daugybės kitų žmonių ir vis tiek kiekviename dvipuslapyje turi atrodyti vienodai.

Prie to prisideda slėpimas. Vaizdų dirbtinis intelektas ne visada nupiešia veikėją tiksliai ten, kur jį norime turėti. O kas knygoje paspaudžia „Parodyk, kur yra senelis“, nori pamatyti būtent senelį. Prie to praleidau daug vakarų.

Be to, toks dvipuslapis spaudai yra milžiniškas. Jam reikia daug kartų daugiau taškų nei įprastam knygos puslapiui, kad ir maži veikėjai pakraštyje būtų ryškūs. Tai kainuoja daug skaičiavimo laiko. Todėl visą „ieškok ir rask“ knygą nupiešti trunka gerokai ilgiau nei paveikslėlių knygą, ir kiekvienas puslapis paskui dar kartą patikrinamas.

Dar nebaigiau. Veikėjai turi dar labiau panašėti į nuotrauką, ir viename puslapyje turi tilpti daugiau veikėjų. Su pirmąja „ieškok ir rask“ knyga atėjo ir pirmasis noras: viena šeima norėjo, kad iš tikrųjų visi būtų randami kiekviename puslapyje. Dabar tai veikia.

Didžiąją dalį darau vakarais, kai sūnus miega, dažnai iki vėlyvos nakties. Tada žiūriu dvipuslapius ir pats ieškau.