Personalizuota vaikų knyga Tingatinga stiliumi

Tingatinga tapyba yra šiuolaikinė meno mokykla su aiškia istorija. Ji prasideda nuo Edward Saidi Tingatinga, kuris 1968 m. Dar es Salame pradėjo tapyti. Jis dirbo ant keturkampių plokščių stipriomis spalvomis ir vaizdavo pirmiausia gyvūnus, taip pat žmones. Jo sėkmė pasklido toli, prie jo prisijungė jauni tapytojai. Taip susikūrė mokykla, kurios centru netrukus tapo Msasani, kaimas netoli Dar es Salamo.

Tapoma dviračių lakais, blizgiais emalio dažais ant kietos medžio plaušų plokštės. Medžiaga suteikia paveikslams dengiančius, švytinčius paviršius. Prisideda aiškūs kontūrai ir raštai formų viduje: taškai, dryžiai, vingiai. Tai, kad dažai atrodo beveik kaip lakas, priklauso šio stiliaus vaizdui.

Tingatinga mirė 1972 m., o mokykla išliko. Smithsonian Libraries aprašas apie knygą apie šią tapybą (jos autorius Yves Goscinny) pasakoja, kad įkūrėjas nuo 1970 m. mokė penkis mokinius: Simon George Mpata, Tedo, Ajaba, Linda ir Adeusi. Ši pirmoji karta išmokė antrąją, ir siauras įkūrėjo ratas išsiplėtė. Pagal aprašą pardavimus ir rinkodarą perėmė kooperatyvas, o tapyba tapo įvairesnė.

Kartu keitėsi ir stilius. Paties Tingatinga paveikslai buvo tvarkingi ir dažniausiai rodė vieną gyvūną. Vėlesni tapytojai laisvą plotą užpildė augalais ir kitais gyvūnais, o pastaruoju metu atsirado miesto scenų ir pasakojamųjų paveikslų. Mūsų tankiai užpildytas, stipriai raštuotas vaizdas todėl atitinka vėlesnes tapytojų kartas, o ankstyvosios įkūrėjo plokštės buvo santūresnės.

Sagalino paveikslėliai yra šiuolaikinė vaikų knygos adaptacija ir laisvai perteikia šios tradicijos elementus: stiprius kontūrus, dengiančias spalvas, raštus. Vaikas prie miško upės mūsų pavyzdiniame paveikslėlyje ir jūsų knygos veikėjai priklauso šiam laisvam perkėlimui. Pačioje Tingatinga tapyboje tokių veikėjų nebūna.